Mano mažulėlis tobulėja ne dienom o valandom :)

Kaip greitai bėga laikas... Turbūt taip pradėdavau dažną dienoraščio temą, na bet ką darysi taip ir yra, jis tikrai labai greitai bėga... Dabar kai jau vėl dirbu, jis dar greitesnis... Labai gaila, kad vis mažiau laiko praleidžiu su savo mažuoju džiaugsmeliu. Jam jau 2 metukai, atšventėm šauniai gimtadienį, dalyvavo ir pusseserė Emilija :). Paskutinėm savaitėm labai jau pagausėjo mano mažojo žodynas, labai daug žodžių jau pasako taip raiškiai, be klaidų. Smagu klausyti kaip jis juos taria ir pats labai džiaugiasi juos tardamas :) Šiandien vėl mano mažiukas pas močiutę Aldona :) pasiskambinom pakalbėti, tai pirmoji jo frazė buvo: "Žiema atėjo" taip raiškiai gražiai pasakė, kaip man džiugu girdėti kai jis dėlioja pirmuosius sakinukus, va, kad ir vakar važiavo pas močiutę ir pakeliui mane vežė į darbą, važiuojant autostrada visada matosi "Mega" jis ją pamatęs visada ploja rankutėm ir šaukia: "mega mega, taukinuka tu tu". šį kart kažkur kitur žiūrėjo, tai aš jam sakau: "Domukai, kas ten", o jis sako: "Ten mama dyba" :DDD Va kaip vaikas viską žino ir supranta :) Labai myliu savo turtelį labai gaila, kad negaliu šiuo metu jam skirti daugiau laiko, bet aš labai tikiuosi, kad mes dar atsigriebsim ateityje :*

Karo veteranas

Na štai, šiandien nors ir nenoriai, bet gan neblogai sekėsi Domukui pabūti darželyje. išliejo viena kitą ašarėlę, bet auklėtoja sakė gan greit ir nurimsta kažkuo užimtas. Labai tikiuosi, kad pripras ir adaptuosis mano mažiukas darželyje, kadangi ir man į darbą jau visai greit.

Grįžę namo, šauniai leidom laiką, buvo atėję Domuko draugaitės. O vakare, kaip ir kiekvieną vakarą prasidėjo baisinis dūkimas.. Ir štai šį kart tas dūkimas pasibaigė ne eiliniu sumušimu, dėl kurių Domas jau net nebeverkia, o rimtesne trauma :(. Mano mažasis prasiskėlė pakaušį! Nu ir strioko apturėjom, kvietėm greitąją, nors Domukas jautėsi gerai, tačiau pamačiusi ~3cm pločio kirstinę žaizdą nejuokjais išsigandau. Gerai, kad greitoji neužtruko, tik klinikose sunkiai sekės, pradžioj buvom be tėvelio, reikėjo šviestis galvytė, mažutis nesileido,išlaikyti man vienai niekaip nepavyko, teko kviesti tėtį ir laukti, kol jis atvažiuos, kad būtų galima peršviesti. Mūsų stipruolį nejuokas išlaikyti, sunkiai sekės net dviese, bet lyg tai pavyko nuotraukėlės ir išėjome laukti rezultatų, bei chirurgo, kad susiūtų žaizdą. Belaukdamas mažiukas užmigo, šitiek iškęsti teko... Taip gaila klausyti kai jis verkia :(. Taigi, kai sesutė jį paėmė siuvimui, jis vis dar miegojo ir prabudo tik leidžiant nuskausminamuosius. Mūsų neleido į tvarstomąjį, taigi teko kankintis už durų klausant mažojo šaukimo "mama mama"... Na bet viskas baigės, kai mažiukas atsidūrė mano rankose. Trys siūles ir apibintuota galva, atrodė, kaip karo veteranas (taip apibūdino Domuko išvaizdą su tvarsčiu, budintis gydytojas :))

Pirmos dienos lopselyje

Stai kaip greitai bega laikas, mes jau atsventem pirma Domuko Rugsejo 1-aja. Aisku dar tik darzelyje, bet su tokiu tempu, nei nepastebesim, kaip reiks ir i mokyklele... Sekasi mums puikiai, labai patinka vaikuciai, daugybe zaisliuku, net namo nenori eiti :D. Pirmaja diena pabuvom gera valandziuke kartu, antra diena jau ilgiau, sulaukem ir pietu, o siandien (treciaja diena) netgi buvau palikusi viena ir aukletoju teigimu, vaikas manes nepasigedo, budavo, kad dairydavosi ieskodamas, bet greit kazka idomaus pamates uzsimirsdavo :) buvau atejus po geros valandos kai palikau, tai aukletoja liepe nesirodyti ir ateiti neanksciau 12,30, kai pavalgys pietukus. Atejus radau issirykiavusias mamytes ant suoliuku koridoriuje uz uzdaru duru belaukiancias vaikuciu :) ir taip po viena vis atvesdavo pavalgiusi :))) Domukas tik apsikabino mane ir rodo pirstuku, kad nori atgal i grupe :) tik prizadejusi namie ledu galejau issivesti :D. Isejus is darzelio visada turim bent karteli nuciuozti nuo ciuozyklos, kitaip issivesti nera sansu :)

Labai dziugu, kad jam taip ten patinka :)

Po ilgo ilgo laiko (kuris prabego labai greitai)

Na va, jau vasara i pabaigą, kaip greitai ji prabėgo pro mus palikdama tik prisiminimus... O ši vasara buvo tikrai kitokia, visu pirma išgyvenom šitokius karščius, prie kurių sunkiausia buvo prisitaikyti Domukui, nes jis nuo gimimo laaaabai karščio neperneša... Todėl pasidarė musų geras vaikas zyziukas, bet tik atvėsus orams padėtis šiek tiek pagerėjo, manau su laiku viskas atsistos i savo vietas :).

Jau rugsėjo pirmąją mažasis mūsų keliaus į darželi apsižvalgyti, negaliu patikėti kaip greitai bėga laikas, rodos dar visai neseniai jį laikiau ant rankų, džiaugiausi pirmąja šypsena, pirmais judesėliais, o štai dabar koooks jis didelis, kartais susimastau, kad net nepastebėjau, kaip jis taip greit užaugo. Ir man jau į pabaigą tas laikas, kai visą jį gali skirti tik JAM, teks vėl sugrįžti į gyvenimą, o taip gera buvo dviese, šie du metai kartu buvo toks nerealus potyris mano gyvenime. Aš pati per šiuos du (nors dar nepilnai du, bet jau visai čia pat) metelius suaugau, tikrai pati jaučiu, kad tapau visai kitu žmogum. Pasikeitė norai, mąstymas, aplamai viskas šiek tiek kitaip... Ir visa tai tik Domuko dėka! Esu dėkinga, kad jį turiu, nors apvertęs visą mano pasaulėlį aukštyn kojom, bet jį padarė tik geresnį, pilnesnį, o svarbiausia prasminga!

O ši vasara rekordinė ne tik karščiais :). Domukas jau sveria 12kg ir ugis net 85cm :)) jau beveik dvigubai toks, koks gime (49cm), koooks mažuliukas jis buvo tą pirmą mūsų pasimatymo dieną!

Bega laikas.. Auga vaikas.. :)

Jau antra savaite gyvenam pas Domo senelius Butrimonyse, tetukas daro remonta. Atsiveze turim ir Emilyte, labai Domui patinka jos kompanija, nors kai per daug "tampomas" buna moka ir apsiginti. Praita penktadieni buvom 15 menesiu skiepo, Domas kaip visad laikesi didvyriskai, nors kol leido vaistukus verke, bet istraukus adata gryzo gera nuotaika :). Ta proga, kad apsilankem buvom pasverti ir pamatuoti, si kart ugi jau matavo stovinciam (anksciau guldydavo), taigi jau visi 78cm, nors gal ir daugiau siek tiek, nes galvyte buvo nuleides. O sveria 11kg.

Po gydytojos nuvaziavom i "mega", isrinkom "Audime" diedukui dovana ir lekem pasiimti Emilytes is mokyklos i kaima. Panele is tos laimes paliko mokykloj ir krepsi su drabuziais ir be kepures isleke.. Bet po poros dienu, Emilijos mamytes ir mociutes pastangu deka krepsys pasieke Butrimonis :D.

Sestadieni sventem dieduko 55meti, sveciuose buvo ir promociute Birute su dede Kestu, gaila si kart dede be akordeono, Domas butu mielai pasiklauses keleta daineliu. Musu mazasis labai jau muzikalus, o ir sokti labai megsta, ypac per TV serialu garso takelius :D.

Ziema ziemuze atakuoja sniegu ir toliau, mamai sporto sakos dabar aktaliausios sniego kasimas ir masinos stumimas ... Jau noretusi pavasario tik labai nesinori balu, slapiu koju, geriau jau minusas uz lango negu slapia.

Domas labai dziaugsmingai laksto laukutyje, tai mamyte ir kasa kiema, kad vaikas negriuvinetu, vakar laukutyje pabuvom visai trumpai nes vaikas nubrides i pusni krito veidu i sniega, taigi ejom namo kad nesusalt veidelio slapio. Siandien jau pabuvom ilgiau, pasidziaugem snieguciu. Mes su Emilija vel kasem kiema, nes per nakti sociai pridrebe sniego. Emilija mano pagalbininke, nors dabar jau darosi prie tinginio, nenori mokytis, bet vistiek nemazai man padeda su Domuku, nors tiesa sakant jau pavargau per savaite su dviem vaikais, turbut dar nepasiruosus buciau antram vaikuciui :))

Dvi naktis Domas labai prastai miega, su vyru neissimiegam, tik siandien supratau kokia viso to priezastis, ogi prasikale iltinukas, jau turesim 13 dantuku, siandien visa diena buvo labai irzlus, sunkiai sekes diena uzmigdyti, bet tikiuosi jau rytoj bus geriau, visgi jau jauciau pirstu ta niekadeja, mano mazucio kankintoja...

Vasario 14 su teveliu vaziavom i Kauna, Domas liko su seneliais. Nors musu kasmetine Valentino tradicija budavo apsilankyti Druskininkuose, siemet neisejo del tam tikru priezasciu to igyvendinti, bet akcentas ir is ten buvo prisimintas ir atgaivintas, skaniai pavakarieniavom, isgerem po Pinacolada (si kokteili gerem Aqua parke baseino bare, per pirma musu valentina). Po vakarienes paziurejom "ZERO II". Filmas patiko, daug prisijuokem, seniai jau buvom kine, dar kai laukiausi vos ne kas savaite eidavom i filma budavom perziureja visus geriausius filmus is esamo repertuaro, visgi vaikas apriboja daugeli pomegiu, bet jis pats kaip nesibaigiantis kinas :) su kasdieniais atradimais, potyriais ir stebinimais. Dziaugiuosi kiekviena akimirka su juo, o koks jis dabar fainas, kaip graziai moka zaisti su kamuoliuku, jau pagauna kai meti ir kiek tada dziaugsmo buna!!! :) Bando kalbeti, jau zodyne turim nemazai zodeliu.

Na va tokie musu isgyvenimai kol kas.. Jau greit prasides man mokslai, teks reciau matytis su turteliu, kazkaip nesitiki, jauciu sunku bus susikaupti, vis rupes kaip ten jis, ka veikia ar viskas gerai, bet reikia pratintis, jau greit ir i darzelibus laikas isleisti, o paciai sugryzti i darba...

MUMS METUKAI!

Stai ir atejo 1-asis pipiriuko gimtadienis, paskutiniais menesiais labai apleidau dienorasti ir jo rasyma, gal del to kad viskas taip greit vyksta ir atrodo naturalu.... Prisimenu, kaip parsivezem Doma namo, kaip laukem pirmosios jo sypsenos, kada apsivers ant soniuko, ant pilvuko, nuo pilvuko ant nugaros. O sulaukus tokiu pasiekimu budavom be galo laimingi ir laukdavom vis diesniu pasiekimu. Bet kaip greitai laikas bega, atrodo tikrai visai neseniai puse metuku buvo ir stebejausi, kaip greit, o dabar jau METAI!

Gaila, bet mazasis jubiliatas serga, jau antra savaite sloguoja, kosti taigi gimtadieni paminejom labai kukliai tryse su mazu torciuku.

Kuo galim pasigirti, kad spalio pirmosiomis dienomis pradejom vaikscioti, taigi Domukas vaiksto nuo 11 menesiu :). O dabar jau ne tik vaiksto, bet ir begioja :).

Sie metai atradimu metai, nauji potyriai, naujos galimybes pazvelgti i save kitu kampu... Istikruju nuostabu tureti galimybe buti kiekviena diena salia savo vaiko, matyti kaip jis susipazysta su pasauliu, jo galimybemis, viska patirti is naujo ir paciam "augti" kartu su vaiku. Juk nera didesnio dziaugsmo, kai vaikas duoda pirmaji bucki ar apkabina, pamyluoja. Vien del to verta gyventi!