Stai ir atejo 1-asis pipiriuko gimtadienis, paskutiniais menesiais labai apleidau dienorasti ir jo rasyma, gal del to kad viskas taip greit vyksta ir atrodo naturalu.... Prisimenu, kaip parsivezem Doma namo, kaip laukem pirmosios jo sypsenos, kada apsivers ant soniuko, ant pilvuko, nuo pilvuko ant nugaros. O sulaukus tokiu pasiekimu budavom be galo laimingi ir laukdavom vis diesniu pasiekimu. Bet kaip greitai laikas bega, atrodo tikrai visai neseniai puse metuku buvo ir stebejausi, kaip greit, o dabar jau METAI!
Gaila, bet mazasis jubiliatas serga, jau antra savaite sloguoja, kosti taigi gimtadieni paminejom labai kukliai tryse su mazu torciuku.
Kuo galim pasigirti, kad spalio pirmosiomis dienomis pradejom vaikscioti, taigi Domukas vaiksto nuo 11 menesiu :). O dabar jau ne tik vaiksto, bet ir begioja :).
Sie metai atradimu metai, nauji potyriai, naujos galimybes pazvelgti i save kitu kampu... Istikruju nuostabu tureti galimybe buti kiekviena diena salia savo vaiko, matyti kaip jis susipazysta su pasauliu, jo galimybemis, viska patirti is naujo ir paciam "augti" kartu su vaiku. Juk nera didesnio dziaugsmo, kai vaikas duoda pirmaji bucki ar apkabina, pamyluoja. Vien del to verta gyventi!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą