Karo veteranas

Na štai, šiandien nors ir nenoriai, bet gan neblogai sekėsi Domukui pabūti darželyje. išliejo viena kitą ašarėlę, bet auklėtoja sakė gan greit ir nurimsta kažkuo užimtas. Labai tikiuosi, kad pripras ir adaptuosis mano mažiukas darželyje, kadangi ir man į darbą jau visai greit.

Grįžę namo, šauniai leidom laiką, buvo atėję Domuko draugaitės. O vakare, kaip ir kiekvieną vakarą prasidėjo baisinis dūkimas.. Ir štai šį kart tas dūkimas pasibaigė ne eiliniu sumušimu, dėl kurių Domas jau net nebeverkia, o rimtesne trauma :(. Mano mažasis prasiskėlė pakaušį! Nu ir strioko apturėjom, kvietėm greitąją, nors Domukas jautėsi gerai, tačiau pamačiusi ~3cm pločio kirstinę žaizdą nejuokjais išsigandau. Gerai, kad greitoji neužtruko, tik klinikose sunkiai sekės, pradžioj buvom be tėvelio, reikėjo šviestis galvytė, mažutis nesileido,išlaikyti man vienai niekaip nepavyko, teko kviesti tėtį ir laukti, kol jis atvažiuos, kad būtų galima peršviesti. Mūsų stipruolį nejuokas išlaikyti, sunkiai sekės net dviese, bet lyg tai pavyko nuotraukėlės ir išėjome laukti rezultatų, bei chirurgo, kad susiūtų žaizdą. Belaukdamas mažiukas užmigo, šitiek iškęsti teko... Taip gaila klausyti kai jis verkia :(. Taigi, kai sesutė jį paėmė siuvimui, jis vis dar miegojo ir prabudo tik leidžiant nuskausminamuosius. Mūsų neleido į tvarstomąjį, taigi teko kankintis už durų klausant mažojo šaukimo "mama mama"... Na bet viskas baigės, kai mažiukas atsidūrė mano rankose. Trys siūles ir apibintuota galva, atrodė, kaip karo veteranas (taip apibūdino Domuko išvaizdą su tvarsčiu, budintis gydytojas :))